Išgirdau diagnozę – ką turėčiau žinoti?

Diabetas – tai liga, kurią sukelia angliavandenių apykaitos sutrikimai, lemiantys gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą (hiperglikemiją). Kitaip tariant, pagrindinis organizmo energijos šaltinis – gliukozė – nepatenka į ląsteles, todėl sutrinka organizmo aprūpinimas energija. Per didelis gliukozės kiekis kraujyje pamažu pažeidžia kraujagysles ir nervų sistemą, ima vystytis lėtinės diabeto komplikacijos. Yra keletas diabeto rūšių, tačiau pagrindiniai – I ir II tipo diabetas.

Susirgus diabetu, ši liga tampa gyvenimo dalimi, tiksliau – gyvenimo būdu. Taigi, ką būtina žinoti sergant šia liga?

I tipo cukrinis diabetas – liga, kai sergančiojo kasa dėl ląstelių, gaminančių insuliną, sutrikimo visiškai negamina insulino.

Taip dažniausia atsitinka dėl organizmo imuninės sistemos sutrikimo: įprastai imuninė sistema saugo organizmą nuo virusų, bakterijų ir kitų svetimkūnių, tačiau kartais atsitinka taip, kad ji per klaidą "užpuola“ kasą ir ši nebegamina insulino. Negaudamos šio hormono, ląstelės "užsirakina“, todėl gliukozė į jas negali patekti ir jos kiekis kraujyje padidėja. Taip susergama I tipo cukriniu diabetu.

Nors mokslininkai mano, kad ligos atsiradimui poveikį gali turėti genetinės, aplinkos ir autoimuninės priežastys,  kas sukelia I tipo cukrinį diabetą, tiksliai nėra žinoma. I tipo cukriniu diabetu paprastai susergama jauname amžiuje – iki 40 metų, todėl dažniausiai serga vaikai, paaugliai ir jauni žmonės.  Šis tipas nustatomas 10–20 proc. visų sergančiųjų cukriniu diabetu .

I tipo diabetui būdingi greitai ryškėjantys simptomai:

  • atsiranda troškulys,
  • dažnai ir gausiai šlapinamasi,
  • iš pradžių padidėja, o vėliau sumažėja apetitas,
  • krenta svoris,
  • vargina silpnumas, nuovargis.

Sergantiems I tipo diabetu gydymas insulinu yra gyvybiškai būtinas, todėl jis skiriamas iš karto nustačius diagnozę.

II tipo diabetas

II tipo diabetas yra labiausiai paplitusi diabeto forma – juo serga 80–90 proc. visų sergančiųjų cukriniu diabetu.

II tipo diabetu paprastai serga vyresni nei 40 metų žmonės, tačiau pastaruoju metu pastebima, kad ši liga neaplenkia ir jaunų žmonių, kurie turi antsvorio. Verta paminėti, kad 60–90 proc. visų sergančių šio tipo diabetu turi antsvorio. Šiam diabeto tipui būdinga laipsniška ligos pradžia, todėl dažniausiai liga gali būti nediagnozuojama ilgesnį laiką arba būna aptinkama atsitiktinai – atlikus gliukozės ar gliukozės toleravimo tyrimą.

Sergant II tipo cukriniu diabetu, iš pradžių kasa vis dar gamina insuliną, tačiau ląstelės jo efektyviai nepanaudoja, nes atsiranda raumeninio, riebalinio audinio, kepenų ląstelių atsparumas šiam hormonui. Palaipsniui insulino poreikis, o kartu – ir jo gamyba kasoje, didėja, tačiau su laiku kasos ląstelės „pavargsta“ ir pradeda insulino gaminti vis mažiau. Taip išsivysto insulino nepakankamumas.


Šio sutrikimo tikslios priežastys dar nežinomos, tačiau  dažniausi rizikos veiksniai yra:

  • nutukimas,
  • sutrikusi gliukozės apykaita,
  • mažas fizinis aktyvumas,
  • aukštas kraujospūdis,
  • padidėjęs lipidų kiekis kraujyje.

II tipo cukrinis diabetas su laiku tik sunkėja, jei diabetas tinkamai negydomas, per ilgesnį laiką atsiranda ligos komplikacijų. Tinkama mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas būtini visose ligos stadijose.

Sergantiesiems II tipo diabetu, priklausomai nuo to kiek liga pažengusi, gali būti rekomenduojama dieta, patariama padidinti fizinį krūvį, atsisakyti alkoholio ir rūkymo ir paskiriamas gydymas vaistais.

Jei I tipo cukrinis diabetas gydomas tik insulinu, tai II tipo diabeto gydymui gali būti skiriami tiek geriamieji vaistai, tiek injekciniai neinsulininiai preparatai, tiek  insulino preparatai.

Kaip kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje?

Norint sumažinti ar išvengti vėlyvųjų komplikacijų, būtina sureguliuoti gliukozės kiekio svyravimus. Svarbu siekti Jums nustatyto individualaus tikslinio glikozilinto hemoglobino (HbA1c) bei išvengti sunkių ir naktinių hipoglikemijų.

Gali būti, kad, atsižvelgdamas į sveikatos būklę, gydytojas nuspręs taikyti individualizuotus glikemijos tikslus ir jie nebus taip griežtai kontroliuojami, tačiau tai turi nuspręsti prižiūrintis gydytojas.
Nepakankamai kontroliuojant ligos eigą, laikui bėgant vystosi įvairios komplikacijos – inkstų, akių, nervų sistemos, širdies, smegenų ir kojų kraujagyslių pažeidimai. Tai gali sumažinti darbingumą, sukelti negalią, sutrumpinti gyvenimo trukmę.

 

Be vaistų, gliukozės kiekį kraujyje šiek tiek gali sumažinti ir šie natūralūs būdai:

  • subalansuota mityba (mažiau riebalų ir cukraus, daugiau skaidulų ir baltymų),
  • reguliarus fizinis aktyvumas (mankšta, reguliarūs pasivaikščiojimai, mažiau pasyvaus sėdėjimo),
  • kokybiškas miegas ir streso mažinimo metodai (meditacija, pilatesas, mėgstama veikla).
 

Patarimai sergantiems diabetu:

  • Reguliariai tikrinti gliukozės kiekį kraujyje (periodiškumą būtina aptarti su gydytoju ar diabeto slaugytoju).
  • Visada su savimi turėti produktų, kuriuose yra angliavandenių (cukraus gabalėlių, gliukozės tablečių, čiulpiamų saldainių).
  • Paaiškinti šeimos nariams, draugams, kolegoms, kaip jie turėtų pagelbėti ištikus hipoglikemijai (jei sergantysis dėl hipoglikemijos prarado sąmonę, artimieji turi veikti greitai: iškviesti greitąją medicinos pagalbą, jei sergantis diabetu namuose turi, suleisti gliukagono į poodį arba į raumenis, sąmonę pacientas turėtų atgauti po 5-15 min. po injekcijos).
  • Jei neseniai pradėtas gydymas insulinu, dažniau matuotis gliukozės kiekį kraujyje. Stengtis matuoti įvairius parametrus, pavyzdžiui: vieną dieną gliukozės kiekį matuoti nevalgius ryte ir 2 val. po pietų, kitą dieną – 2 val. po vakarienės ir naktį, dar kitą dieną – 2 val. po pusryčių ir prieš naktį. Tai padės gydytojui vertinti gydymo veiksmingumą.
  • Nevairuoti nepripratus prie naujo gyvenimo būdo. Nejaučiant ar dar nežinant hipoglikemijos požymių, prieš sėdant prie vairo patariama pasimatuoti gliukozės kiekį kraujyje.
  • Vengti alkoholio, nes jis padidina hipoglikemijos riziką.
  • Konsultuotis su gydytoju, jei gliukozės kiekis kraujyje viršija rekomenduojamą.
  • Laikytis gydytojo rekomendacijų.
Parengta remiantis:

1. American Diabetes Association: Standards of Medical Care in Diabetes—2020

2. Sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo programa, patvirtinta 2015 m., Lietuvos endokrinologų slaugytojų diabetologų draugijų, 2015

3. Dėl cukrinio diabeto ir tarpinės hiperglikemijos diagnostikos ir gydymo vaistais, kurių įsigijimo išlaidos apmokamos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, tvarkos aprašo patvirtinimo 2021 m. gruodžio 16 d. Nr. V-2864

LT23NNM00015