Pagrindiniai skirtumai – ligos eiga ir Jūsų amžius.

Ligos eiga:

• 1 tipo diabetas išsivysto staiga, jam būdingi greitai ryškėjantys simptomai: atsiranda troškulys, dažnai ir gausiai šlapinamasi, iš pradžių padidėja, o vėliau sumažėja apetitas, krenta svoris, vargina silpnumas, nuovargis. Sergant 1 tipo cukrinio diabetu, skirtingai nuo 2 tipo diabeto, kraujyje randami specifiniai antikūniai.

• 2 tipo diabetui būdinga laipsniška ligos pradžia, todėl dažniausiai liga gali būti nediagnozuojama ilgesnį laiką arba aptinkama atsitiktinai – atlikus tyrimus. Žmogus gali ilgai nejausti jokių ligos simptomų. Tik smarkiai padidėjus gliukozės kiekiui kraujyje, išryškėja klinikiniai simptomai: troškulys arba burnos džiūvimas, dažnas šlapinimasis, regos prastėjimas, blogas žaizdų gijimas, pūlinių odoje atsiradimas, pėdų deginimo ar tirpimo jausmas.

Paciento amžius:

• 1 tipo cukriniu diabetu paprastai susergama jauname amžiuje – iki 40 metų, todėl dažniausiai serga vaikai, paaugliai ir jauni žmonės.
• 2 tipo diabetu paprastai serga vyresni nei 40 metų žmonės. 

Tinkama mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas yra būtini visose ligos stadijose.

Cukrinio diabeto priežastis priklauso nuo jo tipo:

• 1 tipo cukrinis diabetas – liga, kai sergančiojo kasa dėl ląstelių, gaminančių insuliną, sutrikimo visiškai negamina insulino. Negaudamos šio hormono, ląstelės „užsirakina“, todėl gliukozė į jas negali patekti ir jos kiekis kraujyje padidėja. Taip susergama 1 tipo cukriniu diabetu. Nors mokslininkai mano, kad ligos atsiradimui poveikį gali turėti genetinės, aplinkos ir autoimuninės priežastys (organizmas „užpuola“ kasą, todėl ji nustoja gaminti insuliną), kas sukelia 1 tipo cukrinį diabetą, tiksliai nėra žinoma.

• 2 tipo cukrinis diabetas – kai kasa insuliną gamina, tačiau dėl palaipsniui atsirandančio ląstelių atsparumo šiam hormonui, jo gaminti turi vis daugiau. Ilgainiui kasa „pavargsta“ ir insulino gamyba po truputį ima mažėti. Šio sutrikimo dažniausi rizikos veiksniai yra nutukimas, paveldimumas (kai artimi giminaičiai serga 2 tipo diabetu), sutrikusi gliukozės apykaita, mažas fizinis aktyvumas, bloga mityba, aukštas kraujospūdis, ir padidėjęs lipidų (kraujo riebalų) kiekis.

Cukrinis diabetas – vis dar nepagydoma liga, tačiau laikantis gydytojo rekomendacijų, paskirto gydymo režimo bei mitybos ir fizinio aktyvumo, galima puikiai ligą kontroliuoti ir gyventi visavertį gyvenimą. Svarbu atminti, kuo Jūsų diabetas geriau kontroliuojamas - tuo komplikacijų rizika mažesnė.

Diabetas – liga, kurią gydydamas didžiausią darbą atlieka pats pacientas. Nuo Jūsų požiūrio, pastangų ir valios priklauso galimybė suvaldyti šią ligą bei gyventi visavertį gyvenimą. Svarbiausi veiksniai, mažinantys cukrinio diabeto progresavimą: sveika mityba, streso valdymas ir fizinis aktyvumas bei gydytojų paskirtų vaistų vartojimas.

•  Fiziškai aktyvus gyvenimo būdas sergant diabetu turi tapti rutina. Rekomenduojama, kad kasdieninėje veikloje būtų nužingsniuojama ne mažiau nei 10 tūkst. žingsnių, o kiekvienas pusvalandis sėdint turėtų būti kaitaliojamas su nors ir nedideliu fiziniu aktyvumu.
• Svorio mažinimas yra vienas iš pamatinių 2 tipo cukrinio diabeto kontrolės būdų. Jis gali būti pasiektas mažinant suvartojamo maisto porcijas. Svoriui mažinti rekomenduojamas kilokalorijų deficitas, kuomet iš bendro paros kcal poreikio atimama 500 kcal. Nerekomenduojamos mažo kaloražo dietos, kai suvartojamų paros kcal kiekis nesiekia 1200. Kai kurie antidiabetiniai vaistai gali didinti svorį. Pasitarkite su gydytojų, kurie  vaistai gali jums būti tinkami, siekiant svorį mažinti.
• Ir, žinoma, sveika mityba. Valgykite maistingą, įvairų, dažniau augalinės nei gyvūninės kilmės maistą, kelis kartus per dieną valgykite duonos, kruopų, makaronų ar bulvių. Kelis kartus per dieną valgykite įvairių, dažniau šviežių vietinių daržovių ir vaisių. Gyvūninius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keiskite augaliniais aliejais, turinčiais daug nesočiųjų rūgščių. Riebią mėsą ir mėsos produktus pakeiskite ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa. Vartokite liesą pieną ir liesus nesūrius pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį), rinkitės maisto produktus, turinčius mažai cukraus ir druskos.

Prastai kontroliuojant šią ligą, vystosi komplikacijos – inkstų, akių, nervų sistemos, širdies, smegenų ir kojų kraujagyslių pažeidimai. Jie sumažina darbingumą, sukelia negalią ir sutrumpina gyvenimo trukmę.

Gliukozei patekti į ląstelės vidų padeda insulinas – hormonas, kurį gamina kasos beta ląstelės.

Insulinas – tarsi raktas, kuris atrakina ląstelę, kad gliukozė galėtų į ją patekti ir aprūpinti energija. Sveiko žmogaus organizme bazinė insulino gamyba vyksta nuolat, net miegant – tam tikra insulino koncentracija kraujyje būtina pagrindinei medžiagų apykaitai užtikrinti. Stimuliuotas insulino išsiskyrimas įvyksta kaip atsakas į valgį: kiekvieną kartą pavalgius, gliukozės kiekis kraujyje padidėja, tuomet kasa pradeda gaminti daugiau insulino – taip kraujyje palaikomas pastovus gliukozės kiekis. Daugiausia insulino organizmas išskiria, kai maiste yra daug angliavandenių (miltinių, krakmolingų gaminių, bulvių).

Insulinas taip pat reikalingas baltymų ir riebalų apykaitai. Kai insulino trūksta, ląstelės energijai gauti pradeda naudoti baltymus ir riebalus, todėl pradeda gamintis ketoniniai kūnai – organizmui žalingos rūgštys. Be to, insulinas stimuliuoja gliukozės kaupimąsi kepenyse ir raumenyse glikogeno pavidalu. Tai gliukozės sandėlis – kraujyje sumažėjus gliukozei, glikogenas skyla ir, virtęs gliukoze, ląsteles aprūpina būtina energija.

Taigi, insulinas:

• reguliuoja angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitą;
• mažina gliukozės kiekį kraujyje, padėdamas gliukozei patekti į ląstelės vidų;
• neleidžia gamintis ketoniniams kūnams;
• padidina gliukozės atsargas glikogeno pavidalu.

Deja, kartais insulino gamyba ir veikimas sutrinka – susergama cukriniu diabetu.

1 tipo cukrinis diabetas gydomas tik insulinu, nes kasa jo negamina. Sergantiesiems 2 tipo cukriniu diabetu gydymas insulinu gali būti paskirtas ir ne nuo pat ligos pradžios.

Gydymo insulinu užduotis – imituoti fiziologinį insulino veikimą organizme.

Gliukozės kiekis kraujyje dienos metu nuolat svyruoja ir paprastai priklauso nuo kelių aplinkybių: ar žmogus yra išalkęs, ar ką tik valgė, sportavo, yra susinervinęs arba pervargęs. Sveikam žmogui šis svyravimas nėra itin reikšmingas, tačiau sergančiam diabetu labai svarbu žinoti gliukozės kiekį savo kraujyje ir stengtis jį kontroliuoti taip, kad šis nebūtų per didelis arba per mažas.

Padidėjusi ar smarkiai svyruojanti gliukozės koncentracija kraujyje nepalankiai veikia visą organizmą ir gali sukelti komplikacijų.

Gliukozės kiekio kraujyje sumažėjimas vadinamas hipoglikemija. Kai gliukozės kiekis kraujyje nukrenta mažiau nei 4 mmol/l., gali atsirasti šie simptomai:

• rankų ir kojų drebėjimas,
• padidėjęs prakaitavimas,
• dažnas širdies plakimas,
• išblyškimas,
• alkis,
• galvos skausmas ar svaigimas,
• nerimas,
• jaudulys, nesugebėjimas susikoncentruoti ar nuotaikų kaita (kyla pyktis, agresija, atsiranda noras verkti).

Tai, kad žmogus yra ištiktas hipoglikemijos, gali pastebėti ir aplinkiniai – apie šią būklę gali įspėti nerišli kalba, išblyškęs veidas, neadekvati reakcija į aplinką, nerangumas, mieguistumas, pastebimas emocinis sudirgimas.

Pasireiškus vienam ar keliems hipoglikemijos simptomams žmogus turėtų pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje ir kuo greičiau suvalgyti 15 g greitųjų angliavandenių (pasirinktinai: 5 gliukozės tabletes, 5 mažus gabaliukus cukraus, 3 šaukštelius medaus, 3 čiulpiamus saldainius ar išgerti pusę stiklinės vaisių sulčių, stiklinę saldaus gazuoto gėrimo). Jei šių produktų neturite, tuomet tiks bet koks saldus maistas arba daug angliavandenių turintis užkandis.

Praėjus 15 minučių būtina pasimatuoti gliukozės kiekį kraujyje. Esant sunkiai hipoglikemijai sergančiam cukriniu diabetu pagalbą turėtų suteikti šalia esantys žmonės ar medikai.

Kai gliukozės kiekis kraujyje yra per didelis (hiperglikemija), cukriniu diabetu sergantis žmogus gali jausti vieną ar keletą šių simptomų:

• jį gali kamuoti nuovargis,
• troškulys,
• alkio jausmas,
• galvos skausmas,
• bus jaučiamas padažnėjęs širdies plakimas bei vargins dažnas šlapinimasis.

Pavojinga laikoma hiperglikemija, kai gliukozes kiekis kraujyje viršija 16 mmol/l, tad jei gliukozės kiekis kraujyje šokteli itin staiga ir išlieka aukštas, gali išsivystyti – ketoacidozė, tokiu atveju gali prireikti kreiptis į medikus. Hiperglikemijos simptomai nėra specifiniai, todėl pakitus savijautai visada rekomenduojama pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje gliukomačiu.

Tiek hipoglikemijos, tiek hiperglikemijos būklės yra susijusios su sergančiojo mityba, fiziniu aktyvumu, gyvenimo būdo įpročiais bei vaistų vartojimu. Tiek apie buvusias hipoglikemijas, tiek apie hiperglikemijas būtinai pasikalbėkite su savo gydytoju.

Kiekvienas sergantis cukriniu diabetu turėtų prisiminti, kad bloga ligos kontrolė reiškia ir komplikacijų rizikos didėjimą. Blogai kontroliuojamas diabetas sukelia ūmias ir lėtines komplikacijas.

Ūmios yra tos, kai gliukozės kiekis kraujyje pakyla ir laikosi daugiau nei 16 mmol/l, taip pat kai gliukozės kiekis kraujyje nukrenta žemiau 4 mmol/l.

Lėtinės komplikacijos vystosi palaipsniui ir pažeidžia žmogaus tiek smulkiąsias, tiek stambiąsias kraujagysles, todėl vystosi: akių, inkstų, širdies, nervų sistemos, galūnių ir kiti pažeidimai.

Kuo Jūsų diabetas bus geriau kontroliuojamas, tuo komplikacijų rizika mažės, todėl labai svarbu laikytis mitybos rekomendacijų ir aktyvios gyvensenos principų, bei siekti gerų glikemijos tikslų. Gliukozės kiekis kraujyje prieš valgį turėtų būti 4,4–7,0 mmol/l, o po valgio (2 val. nuo valgymo pradžios) – 4,4–8,5 mmol/l. Svarbu siekti Jums nustatyto individualaus glikozilinto hemoglobino (HbA_1c) reikšmės bei išvengti sunkių ir naktinių hipoglikemijų. Taip pat labai svarbu atidžiai sekti gydytojo nurodymus ir laiku atlikti reikiamus tyrimus.

Gali būti, kad atsižveldamas į Jūsų sveikatos būklę, gydytojas gali taikyti Jums individualius glikemijos tikslus. Labai svarbu atidžiai sekti gydytojo nurodymus ir laiku atlikti reikiamus tyrimus.

Sergantiems diabetu iš viso nerekomenduojama vartoti alkoholio, nes tuo metu itin išauga hipoglikemijos rizika.

Būtina žinoti, kad tiek apgirtusio, tiek hipoglikemiją patiriančio asmens savijauta gali būti panaši, tad kyla tikimybė laiku nepastebėti padidėjusio gliukozės kiekio kraujyje. Jei sergantis diabetu žmogus vis tik nusprendžia vartoti alkoholį, tuo metu jis turėtų dažniau matuotis gliukozės kiekį kraujyje bei valgyti angliavandenių turinčio maisto.

Be to, apie savo ligą reikėtų įspėti ir aplinkinius jiems suprantamai paaiškinant, kokie yra hipoglikemijos simptomai bei pavojai ir informuoti juos apie tai, kaip reikia suteikti pagalbą jos ištiktam žmogui.

Viena iš galimų lėtinių sunkiai valdomo diabeto komplikacijų – vadinamoji diabetinė pėda. Tai sunkiai gyjančių opų, žaizdų ar audinių irimo požymių atsiradimas ant pėdų. Ši komplikacija išsivysto dėl per didelio gliukozės kiekio kraujyje, jis pažeidžia nervus ir kraujagysles.

Diabetinės opos gyja sunkiai ir ilgai, o nuolat kurioje nors vietoje pasikartojančios opos gali baigtis amputacija, tad stengiantis išvengti šios komplikacijos būtina ne tik palaikyti gliukozės kiekį normos ribose, bet ir kasdienė itin kruopšti pėdų priežiūra bei specialisto konsultacija ir gydomasis pedikiūras, kuris paprastai atliekamas gydymo įstaigoje. Šios ir kitų diabeto komplikacijų prevencijai labai svarbu, kad būtų laikomasi mitybos rekomendacijų, reguliariai mankštinamasi, atsisakoma žalingų įpročių, sėkmingai kontroliuojamas gliukozės kiekis kraujyje, palaikomi optimalūs kraujospūdžio bei cholesterolio rodikliai.

Pėdų būklę turėtų reguliariai įvertinti Jus gydantis gydytojas arba gydomojo pedikiūro specialistas. Jei pastebėjote, kad ant pėdų atsirado žaizdelių, nutrynimų, įtrūkimų, opų ar kojos ėmė tinti, pakito odos spalva ar jaučiate kitus, diskomfortą keliančius simptomus, nedelsdami turėtumėte kreiptis į savo gydytoją. Būtina nepamiršti, kad įaugusius nagus ir suragėjusias nuospaudas turėtų gydyti ar šalinti tik specialistas.

Keli patarimai, kurie padės užkirsti kelią pėdų pažeidimams ir kitoms komplikacijoms:

• Kasdien kojas plaukite šiltu vandeniu ir muilu, o po to nusausinkite jas minkštu rankšluosčiu.
• Jei kojų oda sausa, patepkite ją drėkinamuoju kremu. Jei pėdos prakaituoja – naudokite pudrą.
• Avalynė turi būti odinė, patogi, minkšta, sausa, tinkamo dydžio (svarbiausia ne per ankšta), o batų padas – ne per plonas. Naujus batus patartina pirkti antroje dienos pusėje, kai pėdos natūraliai patinusios, tuomet didesnė tikimybė išsirinkti tinkamesnę avalynę.
• Rinkitės minkštas medvilnines ar vilnones kojines, kurios būtų tinkamo dydžio. Kojinės turi būti visuomet švarios ir kasdien keičiamos.
• Nei namuose, nei lauke nereikėtų vaikščioti basomis, taip pat patariama vengti kojas laikyti prie ugnies, dėti ant jų karštus daiktus.
• Jei pastebėjote net ir nedidelį sužeidimą, jo vietoje kojų odą būtina dezinfekuoti ir uždėti sterilų tvarstį. Jei pažeista vieta negyja, būtina nedelsiant kreiptis į diabetinės pėdos kabinetą arba į savo gydytoją.

Gliukozės kiekio kraujyje stebėjimas – vienas iš svarbiausių sėkmingą cukrinio diabeto kontrolę užtikrinančių veiksnių. Prieš valgį gliukozės kiekio kraujyje rodiklis turėtų būti 4,4–7,0 mmol/l, o po valgio (2 val. nuo valgymo pradžios) – 4,4–8,5 mmol/l. Jei fiksuojama glikemija ≤ 4 mmol/l, stebėkite savijautą dėl hipoglikemijos.

Kaip dažnai reiktų matuoti gliukozės kiekį kraujyje, rekomenduoja gydytojas, atsižvelgdamas į sergančiojo sveikatos būklę ir kitus veiksnius. Šiuolaikiniai gliukozės kiekio matavimo aparatai laikomi gana tiksliais. Jei vis tik gliukozės matavimo aparato rodmenys Jums kelia įtarimų, turėtumėte įsitikinti, kad aparatas buvo laikytas tinkamomis temperatūros ir drėgmės sąlygomis, aparatas ir Jūsų rankos (ypač pirštas, į kurį duriama adata) matavimo metu buvo švarios, ant matavimo juostelės buvo užlašinta pakankamai kraujo, naudojamų matavimo juostelių galiojimo laikas nėra pasibaigęs. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kiek laiko praėjus nuo paskutinio valgymo (ar jo pradžios) matuojamas gliukozės kiekis kraujyje.

Nuolatinis gliukozės matavimo prietaisas (angl. continuous glucose monitor) - yra mažas jutiklis, įterpiamas (specialiu prietaisu) į paodį, kuris nenutrūkstamai matuoja gliukozės kiekį kraujyje iki 14 dienų ir signalą siunčia į mobilios skaityklės ekraną, ar mobiliajame telefone esančią programėlę, taip pat galima duomenis „nukrauti“ į kompiuterį. Tokiu būdu galima stebėti glikemijų svyravimus, matyti grafiškai pavaizduotas tam tikro laikotarpio tendencijas, pavyzdžiui, nakties miego metu. Tai labai sparčiai populiarėjantis matavimo prietaisas tiek tarp sergančių 1 tipo, tiek 2 tipo diabetu. Reikėtų nepamiršti, kad kai kurie vaistai, pavyzdžiui paracetamolis, gali iškreipti nuolatinių gliukozės monitoravimo prietaisų tikslumą, todėl reikia matuoti glikemiją iš piršto.

„Novo Nordisk“ yra įsipareigojusi užtikrinti pacientų saugumą.

Siekdami vykdyti savo įsipareigojimus, stebime su mūsų vaistais susijusius pokyčius, nuolat teikdami naujausią informaciją apie juos sveikatos priežiūros institucijoms, mokslo bendruomenei ir sveikatos priežiūros specialistams.

Visi „Novo Nordisk“ tiekiami farmacijos produktai Lietuvoje yra išduodami pagal sveikatos priežiūros specialistų išrašytą receptą šalies vaistinėse. Primename, kad sveikatos priežiūros specialistai yra vieninteliai teisiškai įgalioti asmenys išrašyti vaistinius preparatus, kuriuos UAB „Novo Nordisk Pharma“ Lietuvoje platina tik per teisėtai įgaliotus tiekėjus. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, farmacijos produktai, kuriems reikia recepto, negali būti reklamuojami plačiajai visuomenei ir jais negalima prekiauti per neteisėtus pardavimo kanalus, nes tokiu atveju farmacijos produktams nebus garantuojama kokybė, saugumas ir veiksmingumas.

UAB „Novo Nordisk Pharma“ nereklamuoja jokių farmacijos produktų, kuriems reikalingi gydytojo receptai plačiajai visuomenei netgi socialinėje žiniasklaidoje. Dėl šios priežasties bei siekdami užtikrinti tinkamą mūsų vaistų vartojimą, primename, kad visada būtina vadovautis sveikatos priežiūros specialisto nurodymais ir patarimais pirkti vaistus tik iš įgaliotų tiekėjų ir nepasitikėti jokia apie vaistus skelbiama informacija socialiniuose tinkluose arba kitose žiniasklaidos priemonėse, jeigu jos nepateikia kvalifikuoti sveikatos priežiūros specialistai.