Gydytoja dalinasi patarimais diabetu sergančių pacientų artimiesiems

Sergamumas cukriniu diabetu pasaulyje auga – ne išimtis ir Lietuva. Išskiriami 2 pagrindiniai diabeto tipai: pirmas ir antras. II tipo tarp visų diabetu sergančių yra 95 procentai. Ligos eiga slapta, ilgai gali būti nepastebėta ir  kartais diagnozuojama jau esant komplikacijoms.

I tipo diabetas vystosi jauniems asmenims, taip pat vaikams, išsivysčius beta ląstelių, gaminančių insuliną, destrukcijai. II tipo diabetas vystosi esant insulino sekrecijos sutrikimui ar išsivysčius insulino rezistentiškumui.

Gydytojas diagnozavo cukrinį diabetą, ištyrė ar nėra komplikacijų, paskyrė gydymą. Ir kas toliau?

Nuo šiol pacientas turėtų daug ką savo gyvenime pakeisti. Cukrinio diabeto diagnozė paliečia ne tik sergantįjį, bet ir jo artimuosius. Jiems svarbu žinoti ligos ypatybes, galimas komplikacijas bei kartu su sergančiuoju identifikuoti vietas, kur ir kokios pagalbos gal prireikti. Pagalbos poreikis priklauso nuo sergančiojo asmeninių savybių, kiek ilgai jau sergama diabetu, esamos fizinės ir emocinės sveikatos.

Diagnozavus cukrinį diabetą, pacientas nukreipiamas pas slaugytoją diabetologę, kuri apskaičiuos individualų kalorijų poreikį bei maisto raciono sudėtį. II tipo diabeto atveju dažnai rekomenduojama sumažinti kūno svorį.

Artimieji šioje srityje gali prisidėti maisto gamyboje, ieškant sveikesnių mėgstamų valgių alternatyvų. Rekomenduojama:

• papildomai nedėti cukraus į maistą ir gėrimus,
• vengti saldintų gėrimų, desertų, konservuotų vaisių, visų saldumynų,
• sumažinti maiste riebalų kiekį,
• padidinti maiste skaidulų turinčio maisto (daržovės, grūdinės kultūros).

Todėl ypatingai svarbus ne tik maisto gaminimas, bet ir produktų apsipirkimas. Čia į pagalba atkeliauja simbolis „Rakto skylutė“. Šiuo simboliu paženklinti maisto produktai, kuriuose mažiau įdėta cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose išsaugota daugiau maistinių skaidulų. Tad, produktų, paženklintų „Rakto skylute“ vartojimas, praturtina mityba ir padeda ją subalansuoti. Apsiperkant kartu su sergančiuoju diabetu, atkreipkite dėmesį, ar mėgstami produktai turi šį simbolį ir, jei ne, paieškokite „Rakto skylutę“ turinčių produktų alternatyvų. 

Reguliarūs fiziniai pratimai yra sudedamoji diabeto gydymo dalis, o pats fizinis aktyvumas yra naudingas sergant tiek I, II tipo diabetu. Minimalus rekomenduojamas fizinio aktyvumo kiekis – 150 min. per savaitę. Šias minutes galima paskirstyti savaitės bėgyje savo nuožiūra, pavyzdžiui, po 50 min. 3 kartus per savaitę ar po 30 min. 5 kartus, ar net po 25 min. 6 kartus. Naudingiausias fizinis aktyvumas, kuomet nedaromos ilgesnės nei 48 val. pertraukos tarp fizinės veiklos.

Kaip padėti diabetu sergančiajam tapti aktyvesniu? Didžiausias iššūkis – dienos eigoje rasti laiko. Artimieji gali padėti peržiūrėti sergančiojo dienos planus ir identifikuoti, kada būtų galima užsiimti fizine veikla. Galbūt pietų pertraukos metu būtų galima skirti 10 min. pasivaikščiojimui? Ar galbūt gyvenate daugiaaukštyje name ir bent dalį aukštų būtų galima užlipti? Jei segantysis naudojasi viešuoju transportu, galbūt gali išlipti viena stotele anksčiau ir šiek tiek paėjėti? Susirgus diabetu, nebūtina iš karto pirkti sporto klubo abonemento. Skatinkite sergančiuosius po truputį dienos eigoje tapti vis aktyvesniais bei pasiūlykite aktyviai leisti laiką kartu.

Pakeitus mitybą, padidinus fizinę veiklą, būtina sekti glikemiją (cukraus kiekį) nevalgius ir 2 valandos po valgio. I tipo diabetu sergantys glikemiją seka ištisą parą. Naudojama nuolatinio gliukozės stebėjimo sistema, kuri automatiškai siunčia rodmenis į paciento išmanųjį prietaisą. II tipo diabetu sergantys seka glikemiją prieš valgį ir 2 valandos po valgio. Svarbus rodiklis yra glikemija 2 valandos po valgio, nes padidėję rodmenys yra širdies ir kraujagyslių ir kitų komplikacijų rizikos požymis. Glikuoto hemoglobino (HbA_1c) rodiklis atspindi diabeto kontrolės kokybę ir turi būti atliekamas kas 3 mėnesius. Savikontrolės parametrus būtina registruoti dienyne.

Sergančiųjų cukriniu diabetu artimiesiems ypatingai svarbu mokėti atpažinti hipoglikemiją. Tai būklė, kai gliukozės kiekis kraujyje pasiekia 3,9 mmol/l ar mažiau. Hipoglikemijos riziką gali didinti įvairūs faktoriai, kaip amžius  ≥ 60 metų, gydymas insulinu ar sulfonilkarbamidais, anksčiau buvusios hipoglikemijos, mažas KMI, depresija ir kt. 

Hipoglikemijos simptomai:

• drebulys,
• nerimas ir jaudulys,
• širdies permušimai,
• prakaitavimas,
• nesugebėjimas susikoncentruoti, sumišimas,
• dvejinimasis akyse, neaiškus matymas,
• nuovargis, mieguistumas,
• nuotaikų kaita,
• koordinacijos sutrikimai, nerangumas,
• alkis,
• galvos skausmas, svaigimas,
• išblyškimas,
• sunkiais atvejais – traukuliai.

Esant hipoglikemijai (≥ 3,9 mmol/l) sergančiojo artimiesiems ypatingai svarbu reaguoti ir išmokti 15 gramų taisyklę:

1. sergantysis turi suvartoti 15 g greitai įsisavinamo cukraus;
2. po 15 min. pamatuoti glikemiją ir, jei ji nepakilo, suvartoti dar 15 g angliavandenių;
3. tuomet dar kartą po 15 min. pamatuoti glikemiją.

15 g greitai įsisavinamo cukraus atitinka:

• 3 arbatiniai šaukšteliai cukraus ar medaus,
• 5 gliukozės tabletės,
• 0,5 stiklinės natūralių sulčių,
• 5-6 kieti saldainiai. 

Insulino injekcijos
Jei pacientas gydomas insulinu, būtina injekuoti vis į kitą vietą pilvo, šlaunų ar sėdmenų srityje, nes gali sumažėti insulino rezorbcija. Atkreipkite dėmesį, ar sergantysis keičia insulino leidimosi vietas bei insulinines adatas.

Pėdų opos
Sergant diabetu, ypač svarbu išvengti pėdų opų. Šios gali atsirasti dėl diabeto sąlygotos nejautros pėdose. Kadangi sergantieji diabetu ne visuomet gali kokybiškai apžiūrėti savo pėdas, labai svarbu, kad tai kasdien padarytų artimieji. Atkreipti dėmesį reikia net į nedidelius sužeidimus, odą dezinfekuoti ir uždėti sterilų tvarstį, kasdien perrišti. Jei opa negyja, sergančiajam būtina nedelsiant kreiptis į diabetinės pėdos kabinetą arba į savo gydytoją.

Gydytojų priežiūra
Kasmet pacientas turi būti konsultuojamas endokrinologo dėl komplikacijų, oftalmologo dėl diabetinės retinopatijos. Diagnozavus komplikacijas, reikalingos ir kitų specialistų konsultacijos, kur, pagal poreikį, nukreips endokrinologas arba šeimos gydytojas. Tad artimųjų palaikymas svarbus tiek kasdieninėse užduotyse, tiek skatinant laikytis gydymo plano ir lankytis  pas reikiamus specialistus.

Paruošė: Šeimos gydytoja Violeta Platūkienė

LT25DI00029